Kam planuoti ateitį? Neverta, neapsimoka, nebūtina?.. Bet nori žinoti rytojų. O jeigu jo nebus - nebereikės. Bet kažką žinoti tai reikia. Ar ne? O kas toliau? Be planų, nebus tikslų. Viskas buvo, yra, bus. Taip ir liks. Amžinas apskritimas. Gyvybės ratas. Bet kas toliau?.. Ar žinai, kas tu? Kur ta tavo riba? Ar tu pats ja nubrėži, ar tik patiki kažkuo? Ar reikia? Tai žinoma. BET KAM? Ar tikrai tau? Ar tik kitiems? Kad būtų lengviau?... KAŽKAM... Bet ar reikia? Ne tik gali, bet ir nori? Svarbiausia nuspręsti. Geriau vėliau nei niekada.
Kaip žiūri taip ir matai? O jeigu nežiūri? Nematai? Matai nežiūrėdamas. Šaunu. Bet ar gerai? Tai kurgi tu žiūri? Ir ką matai? Užtenka žiūrėti ar nori ir būti? Užtenka būti ar nori naudos?
Tai kur tas atsakymas, galvoj pasislėpęs? Kas jį iššauks. Ne aš. Kas bus tas "tu"? Ar Jūs? Jie? Jos? Kur jūs? Išlyskit iš iš žiemos miego. Visgi pavasaris. Vėlyvas bjaurybė. Bet vistiek geras. Pabudimas ir gyvybė, vanduo ir šiluma. Amžina, kad ir be mūsų.. Be manęs. Buvo, yra, bus.. Žodžiuose. Ir kitur.
Nes laikas yra niekas. Tai, tik skaičiai. Žodis kuris neegzistuoja realybėje. Reiškia daug. Bet iš tikrųjų nieko.
O šachmatais žaist dar nemoku.
***
Vaizduotė - tai vienintelis ginklas kovoti su realybe. O čia - lapė pasipuoši drugiais. Kartu. Šviesa šildė mus. Ir kas kart vis kitaip.
P.S. Nežinau iš kur pas atsakymą, tiek klausimų. Garsiai neištartų. Kaip priklauso.
