Pasižiūrėjau į kalendorių - jau lygiai du mėnesiai, kaip aš namuose. Aišku veiklų ir įdomybių buvo per akis, tai atrodo, kad gal net ir ilgiau. Bet blogai, kad vėl baisiai ilgai nerašiau. O žadėjau, sau ir Agnei. Tai pabandysiu dabar trumpai ir prabėgomis apžvelgti kas čia gero buvo. Paskutinius mėnesius Tamperėj, kelionę namo ir grįžimą į monotoniją, kuri, iš tiesų, visai ne monotoniška :]
 |
| Pirmas dalykas grįžus, dar Suomijoj suplanuotas - nusikirpau plaukus. Patiko labai, planuoju trumpint dar. |
Žiūrinėjau dabar šiek tiek nuotraukas, ir negaliu, taip už širdies griebia. Ir grįžta, toks beprotiškai keistas jausmas, kuris užklupo, kai paskutinį kartą užvėriau savo buto duris ir tįsiausi lagaminą iki stotelės. Toks lyg ir džiugus ir įdomus ir tuo pačiu metu, be galo liūdnas ir nykus. Panašus jausmas buvo apnikęs Velnio Akmeniui pasibaigus, bet gal ir šitas buvo silpnesnis. Nes visgi paskutinis mėnuo buvo fantastiškai tobulai gražus. Jau vien už tai esu be galo dėkinga.
 |
| Nes ir Suomijoj buvo šilta, buvo linksma, buvo gera, buvo jauku ir buvo draugų. Labai gerų draugų. |
 |
| Kartais pagalvoju, jog niekas man nedavė tiek daug, kiek teatras. Daug džiaugsmo ir gėrio. Kur ir pavargus norėjosi tik šypsotis. |
Bet visa tai praėjo, džiugu, kad bent jau buvo. Toliau sekė kelionė namo, gana sklandi, tik be proto varginanti. Su pokalbiais rusų kalba, naktimi prie stoties ant suoliuko, naktiniu Talinu, rytiniu Talinu, ir 30+ kg svorio lagaminu, vėluojančiais autobusais, kamščiais, ir miegu kelte ant grindų. Atsiminsiu, dar ilgai, o smulkmenas jau daugumai ir taip pasakojau. Nes paskui dar mėnesį gana dažnai sapnuodavau, kad negi reiks dar kart važiuot namo, ir tai, kaip koks baisingai varginantis košmaras.
 |
| Mačiau visą visą saulėlydį jūroje. Buvo labai gražu. |
 |
| O va taip va sutikau rytą stoty. |
 |
| Taliną dabar jau mačiau visokį ir dieninį ir naktinį ir lietingą ir saulėtą. Ir jau centre tikrai nebepaklysčiau. Gražus ir visai moderniai atrodantis miestas. |
Taip jau be galo nuskilo, kad vasarą leidžiu Anykščiuose, susiradau sau vietą praktikai, patinka man čia. Galiu jodinėti, galiu namie gulėt, o kai labai norisi - galiu ir į Vilnių nuvažiuoti. Pradžioj tik pargrįžus sekė daug smagių susitikimukų su draugais. Džiugu kad jie tęsiasi kiekvieną kartą grįžus į Vilnių. :)
 |
| Džiugiai, su kavuku, Vilniuj ant pievelė su gerais žmonėm. Ir atrodo, kad net nebuvau išvykus. |
 |
| Ir kai žmonės selfinosi erasmuse, tai aš - grįžus :D |
Iš tokių, pavadinkim didesnių įvykių, dar buvo kelionė į Italiją ir Velnio Akmuo.
Italija buvo labai karšta, labai graži ir labai įspūdinga. Tikrai sunku net kažką rašyt, kai tiek vis reikėjo visiems pasakoti, kas ten ir kaip. Bet labai norėčiau sugrįžti dar.. Šį kartą ne prabėgom, o po kelias ramias dienas skiriant pabūti kiekviename mieste, kuriuos tik aplankėm. Nes Italija su savo gamta ir oleandrais, paveikslais, skulptūrom, bažnyčios ir vienuolynais, ledais, makaronais ir picom yra žiauriai awesome!
 |
| Monte Casino vienuolynas, ant didžiulio kalno į kurį važiavom serpantinais. Ir nepakartojamas atsiveriantis vaizdas apačioje. |
 |
| Oleandrai Pompėjos griuvėsiuose |
 |
| Visiškas viduramžių miestas ant kalno, su vienuolynais, bažnyčiomis, siauromis gatvelėmis ir tvirta gynybinę siena. Tiesiog kelionė laiku. |
 |
| Ir žinoma, Venecija, su nepakartojamais vandenų mėliais. Ir šiaip, įspūdį tikrai paliko. Nes kaip gidė sakė: jei atkeliavęs į Veneciją nepradedi džiaugtis, kaip vaikas, reiškia jau niekur nebebūsi laimingas! |
Velnio Akmuo šiemet nepaliko, kažkokių neįtikėtinai įspūdingų nuotykių ar kvailysčių, bet buvo toks geras ir taip greit prabėgo, kad vis dar basiai keista, jog jau vėl reikia laukti kitų metų. Buvo lietaus, buvo saulės. Labai gerų grupių, skaudančių kaklų, maudynių upėj, naujų keistų pažinčių, žodžiu viskas kaip pridera. Penkti metai iš eilės, o nusibost kažkaip net neplanuoja.
 |
| Tokia vat mažytė, bet visa laiminga minioje grojant Stoned Jesus :3 |
Na ir dar vienas visai įdomus renginukas - sudalyvavom miesto šventėje organizuotoje viduramžių dvasia dvelkiančioje programoje. O paskui dar ir parade miesto centrine gatve pražygiavom. Buvo laibai smagu ir juokinga. Ir šiaip miesto šventė kažkaip netikėtai linksmai prabėgo šį kart :D
 |
| Ne kasdien įsiamžinsi Anykščių centre ant žirgo :))) |
Taigi truputį pasijodinėjau, truputį pabėgiojau, siaubingai nedegiau saulėj ir nusilupau. Truputį pasimaudžiau ir truputį skaičiau knygas. Truputį vaikščiojau po Anykščius ir tikausi su draugais, Truputi šventėm Jonines drauge giminėj ir truputi važiavau su dviračiu. Truputi nakvojom Janydžiuose ir truputi kepėm pyragus ir dešreles, ir truputį šventėm gimtadienius. Žodžius vasara bėga, vietoj nestovi, bet smagu kažkaip, kad ir aš koja kojon žengiu, nes kitaip būtų bais liūdna, kad tiek lako jau prabėgo, o aš nieko gero ir nenuveikiau. O dabar smagios akimirkos viena paskui kitą seka. Nes namie gyvenimas gražus ir geras. :)))
Tikiuosi, kitą kartą grįšiu greičiau. Iki! :]
