Portretukai

Būna kažkaip toks netikėtas įkvėpimas ateina padaryt kokių kietų nuotraukų. Kadangi nepadarau, tai greit einu per archyvus, išsitraukiu kokią senieną/as, susimetu į photoshop'ą ir žiūriu, kas gausis. Tai va, šį kart, gavosi tokie gana dramatiški portretukai, kuriais, tiesą sakant, labai didžiuojuosi ;)

Sausio galas

Pažiūrėjau šiandien į kalendorių ir nustebau šiek tiek - jau beveik mėnuo kaip aš čia. Taip greitai laikas bėga iš tikro. Ir kai praeitą kartą, kaip ir, šiek tiek pasiskundžiau, kad nuobodoka, tai ši savaite buvo įdomi ir turininga sakyčiau. Pradėsiu nuo savaitgalio :]

Ir mane taip po apylinkes pravežė :D

Laimingo atsitiktinumo dėka gavau vietą automobilyje važiuot papramogauti. Na pagrindinis tikslas kaip ir buvo su sniego motociklu pasivažinėt. Taigi šeštadienį ryte apie 15-20 žmonių pajudėjom iš Tamperės centro į miestuką Orivesi, nutolusį apie 50 km. Ten dar keli kilometrai už jo pasirodo gyvena vieno tutoriaus (kuris čia viską ir organizavo) tėvai. Tokiam nerealiai gražiam name, naujos statybos, bet gana tradiciškai pastatytam, iš rastų, gamtos apsupty. Ir nors atrodo namas ne per didžiausias, bet viduj nerealiai erdvu. Ai ir šiaip labai norėčiau tokiam gyventi.

Va čia tas nerealutis namas ir mūsų chebrytė su žiemine futbolo versija

Taigi be to, kad fainai visi prisibendravom, prisižaidėm, prisijuokėm, su su sniego motociklu pasivažinėjom, tai galiausiai dar ir gavom pažaist su snieglentėm. sakau pažaist, nes dauguma pirmą kart gyvenime ant snieglentės stovėjo, na geriausiu atveju kokį antrą, tai daugiau juoko ir griuvinėjimų buvo, nei normalaus čiuožimo. Bet man baisiai patiko, jau planuoju, kad kitą žiemą reiks nors kart ant Kalitos nuvaryt pasibandyt normaliai.

Visom snieguotom pirštinėm aiškinausi,
kaip ten tą pusiausvyrą
 išlaikyt :D

Ir labai norėjau pabandyt šitą tramplyniuką
 ir nepataikiau, gal 10 cm šone
 pravažiavau :D  bet bent jau
nenukritus visą  kalniuką
 nuvažiavau :D

Žodžiu prisibuvom lauke, sušalom/sušilom, pasportavom, bet buvo be galo smagu. O paskui vakare dar didelė dali mūsų susiorganizavom šiek tiek į miestą išlįst. Tai nors ir sakiau kad jau klubų ilgam soti, bet tas kuriam buvo - tikrai nebuvo pats blogiausias variantas. O prieš tai labai fainam bariuke pasėdėjom. Juokinga buvo, kai sužinojau su vienu erasmusu šnekėdama, kad jis visą laiką galvojo kad aš vietinė :D Gal dėl to žmonės čia kažkaip ramiai kalbina, kokio autobuso tvarkaraščio paklaust ar šiaip pakalbint (pvz. ar mano plaukai dažyti ar natūralūs). Ai ir dar visai įspūdingai atrodė, kaip apie 4 ryto išėjom jau namo ir lauke visai neatrodė, kad tiek valandų, nes visas miestas pilnas žmonių. Rimtai gal net daugiau jų nei diena. Visi tokie linksmi, kas jau namo skirstosi, kas į kokį kitą klubą kursuoja. Žodžiu pilna šurmulio gyvybės pagrindinė gatvė. Va kaip savaitgalį švęst reikia!

Turiu dabar tokią pramogą - fotkintis pačiai. Kadangi visiškai neturiu patirties fotografuotis prieš veidrodį ir juo labiau selfius daryt, tai kiekvieną kart kai turiu kokių idėjų, gaunasi grynų gryniausia pramoga! Bet va taip atrodau visu savo ryžumu dabartiniu (net megztinį prisiderinau jau prie savęs) :D

Pirmadieniai man irgi pasipildė nauja veikla - prisijungiau prie tokių teatro pamokų/dirbtuvių. Ir esu labai laiminga dėl to, nes žmonės be galo draugiški, linksmi ir jaukūs. Ir galiu daug emocijų išsikraut ir šiaip prisišnekėt ir tarp žmonių pabūt ir ir... ir šiaip smagu gi vaidinti :]

Tokie dažniausiai mano rytai būna kai keliauju į universitetą - mėlynai rausvai gelsvai balti :]

Vakar vakare nusprendėm eit pračekint vieno bariuko - Jack the Rooster. Vietelė tikrai labai šauni, su visokiais juokingai maisto pavadinimais, kaip kad "Wings Of Change", "Let There Be Chick", "Smoked On The Water", "Veg Zeppelin" ir panašiais. Aišku kainos atitinkamos, bet smagu bent pažiūrėt. O aplinka labai fainai sukurta, kaip palyginimui sakiau toks "labai labai inteligentiškas muzikos rūsys". Tik čia dar ir ne rūsys. Bet daug visokių grupių atributikos, jaukus interjeras ir gera muzika. Vakar dar ir dviejų grupių koncertas buvo. Žodžiu buvo pirmas bet tikrai ne paskutinis apsilankymas čia. BET. Visada turi būti kažkoks minusėlis gyvenime. Taip ir šį kart - neatvažiavo autobusas. Tiksliau du. Pralaukėm 40 minučių ir nusprendėm eiti namo pėsčiom, nes iki kito autobuso būtų reikėję laukti dar ilgiau negu valandą. Tai ir parėjom, beveik 7 km namo.. Aišku pliusas, kad buvo ne šalta, ne lijo, ne slidu ir dar pinigų sutaupėm, bet kojos tai dar šiandien pavargę. Ir aišku grįžus 4:30 ir užmigus kokią 5:00 labai jau nesinorėjo 7:30 keltis :D tai paskaitose šiandien pusiau gyva tik sėdėjau. Ir grįžus taip lūžau, kad kai atsibudau net nebesusigaudžiau nei kuri diena, nei kiek valandų, nei ką čia dabar daryt reikia :D

Patys gražiausi tualetai, kur tik yra tekę būt :D
 aš tokių sienų namie norėčiau, o čia va tiesiog
kabinų durys tokios kietos!

Taigi tiek dabar naujienų iš mano gyvenimo. Linkėjimai! 

Fragmentas

Va taip ir pavadinau šitą dalyką. Fragmentai kažkokie. Ant stalo. Gydo. Ir gimė va netikėtai. Kažkas.

Nuobodulys ir nelabai

Net nepastebėjau, bet aš jau čia dvi su puse savaitės. Daug dalykų jau visiškai įprasti tapo: tas pats vaizdas pro langą, tas pats kalėdinis puodelis, tas pats autobusas vežantis į univerą arba miestą, ta pati butokė. Žodžiu, jau nebe taip viskas baisu ir keista. Dabar naujas jausmas atsirado - kad nuobodoka kartais. Long story short atrodo taip: nesu tikra ar jau pagaliau nebeturiu temperatūros (reiškia kažkur bastytis laukais nerekomenduoju sau, ypač kai vėl atšalo neblogai) + paskaitos man 2-3 kart per savaitę + kadangi gyvenu netipiniame bendrabutyje ir toliau nuo daugumos savo kolegų, atsitiktinai mūsų keliai nesusikerta = rezultatas toks, kad turiu labai daug laisvo laiko. LABAI. O kadangi tokie laisvalaikio leidimo būdai, kaip kad eiti išgerti kavos ar pavalgyti mieste tiesiog for fun yra labai ne mano kišenei, daug laiko namie prabūnu. Tai va jau trečia knygą tuoj skaityt įpusėsiu, kol čia būnu. Tik gerai, kad baisiai įdomios, o dar ir anglų kalba skaitau, tai vis nauda.

Taip dabar atrodo mano ir geriausio draugo nuotrauka. Leidžiam dienas kartu daugiausia :}

Bet nėra viskas blogai, kaip pirmoj pastraipoj galėtų pasirodyti. Patinka man čia. Patinka gamta ir žiema, visų pirma. Patinka suomių kalbą kurios vis dar visiškai nesuprantu. Patinka ramybė ir saugumo jausmas tvyrantis visur aplink, net jei ir vėlai vakare viena išeinu pasivaikščioti. Patinka universitetas ir paskaitos, kad ir kiek jų mažai. Patinka dėstytojai. Patinka valgyklos maistas. Patinka kad vis sumastau į kokią parduotuvę užeiti ir ten prasisukioti pusvalandį net ir neperkant (arba perkant, nes gi secon-hand'ų maniakė esu). Patinka grįžus namo prisidaryt daug arbatos, nes puodeliai man per maži. Patinka su kitais erasmus'ais atrast kokių nors kultūrinių skirtumų. Galų gale patinka su žmonėm tylėti, nes dažnai galvoje tuščia tuščia. Bet gal ir nereikia nieko sakyti.. :)

Čia pas mane už lango kartais ateina kiškiukas pasiganyti po lesyklėle ar tarp krūmų. Drąsuolis visiškas. Ir šiandien mačiau jį ramiai sau tupint.

Praeitas savaitgalis va buvo linksmas. Nors ir jaučiuosi soti klubų pusei gyvenimo į priekį, bet neskaitant baisios muzikos ir "prilimpančių" pakalbėti/pašokti/bet kokia panašia veikla užsiimti užsieniečių, buvo smagu. Prisišnekėjau su daug įvairių žmonių. Iš vis tiek prišnekėjau, kad paskui kitą dieną beveik pratylėjau. Ai ir dar buvo labai smagus dalykas šeštadieny Cyti Tour - tokios kaip ir orientacinės varžybos po Tamperę, su visokiomis užduotimis ir linksmybėmis. Patiko tikrai tikrai. Nors ir nuvargino be galo (ir jaučiu prisidėjo prie nuostabaus kosulio kurio vis negaliu atsikratyti).

Tiek kol kas trumpų žinių iš manęs. kadangi tikrai nesu apsikrovus darbai kol kas - tai jei tik yra noro - rašykit, skambinkit, mojuokit nežinau tiesiog nebijokit sutrukdyt, nes tik pradžiuginsit :] Apkabinu labai labai.

Tokia va ta mano nuostabi suomiška žiema :}

P.S. tai ko labiausiai pasiilgau čia būdama - fizinis kontaktas su kitais žmonėm. Ir nereikia čia kažkaip klaidingai interpretuot. Tiesiog visi, kurie mane gerai pažįstat, o dar labiau tie, su kuriais kartu gyvenom žino, kaip aš mėgstu liesti visus. Apkabinti, prisiglausti, užkutenti, pradėt daryt masažą, užbaksnoti, atsiremti ir dar kart apkabint. Atsisveikinant. Tai jo, dabar būnu apsikabinus pagalvę. Arba antklodę. Arba abi. Žodžiu kai grįšiu, nenustebkit, kad laikysiu apkabinus ilgai ilgai ir nepaleisiu. Nes norėsiu kompensacijos už prarastą laiką :D

Biškiuką įspūdžių

Iš vieno pasivaikščiojimo po rajoną. Jauku čia :)

Keletas dalykų, kurie mane ypač žavi čia:

1. Nors dar tikrai trumpai čia esu, bet labai žavi tai, kad niekur nesutikau (kol kas) "plastikinių barbių". Visi žmonės rengiasi, atrodo, labai paprastai ir normaliai, daug tikrai stilingų žmonių, jaunimo tarpe - daugybė tokių "rokavų" personų, kurios, iš esmės, net neišsiskiria iš minios, o labai gražiai ją apjungia. Ir šiaip, bent tokį vaizdą susidariau, kad žmonės atrodo taip, kaip jiems norisi, ir netgi, sakyčiau, kaip jiems patogu, o ne vaikosi kažkokio blizgaus etalono, prie kurio buvau įpratus Lietuvoj.

2. Kiek su kuo teko šnekėt - visi paprašyti labai gražiai šneka angliškai. Užtenka pasakyt, kad nesupranti suomiškai ir, toks vaizdas, jog tai jiems net minimalių problemų nesukelia. Labai jauku, kai jau šiaip nieko nesupranti, ką jie tau sako savo kalba.

Vieną naktį ėjau pėsčiomis namo, tai
tik dar kart įsitikinau, kaip
 puikiai čia viskas apšviesta. 

Ramybė čia :)

3. GPS greitis. Nežinau kaip kur kitur, bet bent jau Tamperėj telefono GPS'as veikia tobulai greitai ir gerai, su lėčiausiu telefono interneto ryšiu. Ir žiauriai faina, kai gali tiesiog parduotuvių ieškotis ir tau rodo kur eit.

4. Autobusų maršrutų programoj gali rašyti tikslius adresus, tai tau ne tik, kad parodys kaip nueiti iki tinkamiausios stotelės, kur važiuot ir kur išlipt, ir kur toliau nueiti, bet ir kiek metrų tau teks eit. Ir dar skirtingų variantų pasiūlys. Žodžiu, labai užskaitau.

Kietoj vietelėj buvom, toks pavadinčiau sporto baras, su daug skanaus maisto
(visokie ten burgeriai, sparneliai ir panašūs gėriai), alum ir daug televizorių ant sienų
(rodė ledo ritulį :D). Norėčiau tokios vietelės Vilniuj, tik su lietuviškom kainom :D

O šiaip, bendrai paėmus, tai jaučiu, kad man sekasi su orais, nes iš 9 dienų čia jau 4 buvo giedros :D Nesiseka tuo atžvilgiu, kad turiu dabar temperatūros. Bet gerai, kad ši savaitė gana laisva (tik vieną dieną reiks į univerą), tai išsigydysiu.

Čia va mano namas iš šiek tiek toliau

Ir dalelė širdies ant spintos. Na ir dar labai fainus veidrodukus
nusipirkau. Nes nemoku būti kambary be veidrodžio :D

Na ir dar iš dalies nepasisekė, kad gyvenu savo tobulam pakrašty. Nes tai sudaro tiesiog tobulas sąlygas man su beveik niekuo nebendrauti, visur eiti ar važiuoti vienai. O kadangi aš ir taip labai lengvai atsiskiriu nuo žmonių kurių nepažįstu, tai lengvai galiu pradėt atsiskyrėlės gyvenimą. Gal ir nieko :D bet šiaip jo lipu per save, bandau bendraut, bandau susipažint, kur nors dalyvaut, žodžiu dažnai mano komforto zona baigiasi ties mano kambario durimis. Ir tai labai gerai!

Tą vakarą buvo siaubingai šalta lauke net ir man, rodė kad žvarbumas lauke lyg būtų -22. Tai vaikščiodama dar sutikau čiuožinėjančius vaikus. O ir šiaip dažnai tenka matyti suomius net neužsisegusius striukių. O kai buvo apie 0 tai sutikau autobuse tris žmones trumpomis rankovėmis. Žodžiu įdomus kraštas, užsigrūdinęs toks :]

Let's have an adventure, Charlie!

Jau trys dienos, kaip palikau savo lovytę, mamytę ir katytę ir ne tik jas už beveik aštuonių šimtų kilometrų ir pradėjau savo nuotykį pavadinimu Erasmus. O kad nereikėtų kiekvienam atskirai tą patį rašyti - pasistengsiu kuo daugiau papasakoti ir parodyti čia :]

Visa laiminga čia savo kambariuke, nes džempą mylimiausią atsivežiau  :)))

Pradėsiu nuo kelionės. Taigi šiek tiek bijojau, kad galiu kažkur nespėt persėst, nes turėjau ganą griežtą tvarkaraštį, bet sudėtingiausia kelionės dalis buvo rasti vietą kelte prie lango :D taigi viskas praėjo tikrai sklandžiai. 23:30 pajudėjom su autobusu iš Panevėžio, pusę autobuso sudarė kažkokie triukšmingi rusai, bet kai pagaliau visi sumigo, kelionė pasidarė gana maloni. Kažkur dar Lietuvos teritorijoje mačiau šalia kelio nuvirtusią fūrą, be šviesų, be policijos, be nieko. Įdomu, kaip ten viskas baigėsi, bet mes nesustojom ir keliavom toliau. Apie 5 ryto Pärnu mus sustabdė policija, visus pažadino ir patikrino dokumentus. Visai nejauku buvo, ypač kai vieno vaikino pasą vartė gal 5 minutes ir žiūrėjo kiekvieną puslapį. Bet prie kitų nekibo ir paleido važiuoti toliau. 6 ryto pasiekėme Terminal A Taline, kuriame ir išlipau (galvojau, kad čia nestos ir kažkaip reikės atsigrūsti su visu lagaminu nuo stoties). Labai pustė, bet džiaugiausi, kad nevėjuota, taigi jūra neturėtų būti labai baisi.

Kadangi autobusas paleido beveik prie terminalo durų, taigi tikrai nevėlavau ir galėjau ramiai nueiti pasiimti bilieto :)

Kai jau pagaliau įlipau į keltą - labai norėjau susirasti vietą prie lango, gal gi netyčia jūra bus banguota. Vietą radau ant šaltos metalinės palangės apvaikščiojus visą 7 aukštą (kitur nebežiūrėjau nes mano beveik 30 kg sveriantis lagaminas šiek tiek varžė judesius). Aišku paskui supratau, kad geriau būčiau sėdus kur nors normaliai, nes prie lango šalta, jūra vos vos banguota, o sėdėt nepatogu. Tai galiausiai sėdėjau ant žemės, pasidėjus galvą ant tos palangės ir snaudžiau.

Dar mamos tepti sumuštiniai Helsinkio uoste :)

Helsinkio uoste nusprendžiau pasiimti taksi, kad pasiekti vietą iš kur kitas autobusas išvažiuoja. Tai jooo, už 5 minutes sumokėjau 15 eurų, ir dar čia man 30 centų nuolaidą padarė. Bet faina buvo, kad vairuotojas žinojo, jog mes įsivedėm eurą, klausė kaip sekėsi, ką galvoju apie tai ir panašiai. Žodžiu toks išprusęs.

Po dar dviejų su puse valandų kelionės pagaliau pasiekiau Tamperę. Kiek sugebėjau nemiegot, pastebėjau, kad atvažiuoju į visišką žiemos karalystę, tai labai džiaugiausi. Išlipus mane pasitiko mano kuratorius Teemu ir nuvežė iki bendrabučio. Kai pamačiau kaip gyvensiu, tai buvau biški pritrenkta, nes mano butas Vilniuj lievesnis gerokai. Gyvenam va šitam butuke dviese su mergina iš UK Damaris. Dar kol kas labai mažai ją pažįstu, bet atrodo miela ir draugiška.

Virtuvė mūsų bute, kurią dalinamės dviese!

Ir stalas virtuvė, ir išėjimas į lauką :]

 Tai va, turiu savo kambarį, apytiksliai 4x4 m. dydžio, duris kurios užsirakina. realiai turiu absoliučiai viską, ko tik galėtų reikėti labai patogiam gyvenimui išskyrus arbatinuką :D bet turiu puodą, tai irgi jokių problemų. Ir čia dar galiu pati nusireguliuoti, kiek noriu, kad šildytų mano kambaryje. Daugiau tądien nelabai ką ir dariau, nes visgi nuvargino kelionė.

Mano kambario lova, stalas
 ir skirtingos užuolaidos 

Ir kita kambario pusė - didelė didelė spinta
 ir lentynėles :)

Sausio 5 dieną pirmą kartą keliavau į universitetą pradėti susipažinimo savaitę, bet apie tai kitą kartą ;)

Sausio 6 - Trys Karaliai - nacionalinė išeiginė Suomijoje. Taigi visiškas laisvadienis visiems, net parduotuvių dauguma nedirba. Todėl, mano dienos planai buvo išsimiegoti ir nukeliauti patyrinėti miestą. Abu įvykdžiau gana sėkmingai :D

Vaizdas pro kambario langą

Mano laiptinės įėjimas. Čia daugybė panašių
namų, kurių visų numeris tas pats
 ir skiriasi tik raidės :)

Jau jaučiuosi visiškai savarankiška, nes pati važiavau vieną į miestą ir pati autobusą susistabdžiau. Taip, teisingai, susistabdžiau - jei lauki stotelėje ir nori kad jis sustotų turi pakelti ranką panašiai kaip tranzuodamas (nuolatinio bilieto kortelės dėkliuko kita pusė netgi atšvaitinė, kad matytųsi tamsoje jog stabdai autobusą). Lygiai taip pat ir kai nori išlipti - turi paspausti STOP mygtuką, kitai jis nestoja. Bet už tai, autobusai iš taško A į tašką B keliauja labai greitai.

Dar vienas įdomus pastebėjimas - dviratininkai žiemą. Ta prasme, vakar ir šiandien temperatūra nepakyla daugiau -10, vakare ir naktį iki -20, o čia visur pilna dviratininkų arba bent jau priparkuotų dviračių. Lygiai taip pat ir bėgiojančių žmonių.

Bet grįžkim prie to, kodėl būtent šįvakar norėjau aplankyti miesto centrą. Šiandien yra paskutinė diena, kada galima pamatyti miestą su kalėdiniais papuošimais. O pasirodo tamperiečiai labai rimtai į tai žiūri. Lapkričio pabaigoje būna oficialus miesto "įžiebimas" ir tai tęsiasi iki sausio 6 dienos. Ką galiu pasakyti - nors ir šalta, buvo nerealiai gražu. Visur pilna lempučių, virš gatvių jos net dėliojasi į paveikslėlius. O ant kai kurių pastatų dar ir šviesos instaliacijos. O ir pati Tamperė naktiniame apšvietime labai graži. Įkelsiu čia kelias nuotraukas, daugiau manau bus Facebook'e.

Tai kol kas tiek iš manęs, greitai parašysiu apie universitetą, kitus studentus ar šiaip kokius gyvenimo pastebėjimus. Juk pirmos savaitės pačios įdomiausios! Iki :}

2015 atidundėjo

Kažkaip taip gavosi, kad rašiau čia taip normaliai tik 2012. Kitais metais jau labai mažiau, o pernai, pasirodo, iš viso tik vieną suvestinę padariau. Bet nujaučiu, kad šiais metais vėl raidžių ir sakinių bus daugiau. Greičiausiai dėl to, kad šie metai prasideda dideliu nuotykiu. Ir taip norisi juo dalintis su tais, kuriuos, deja, tenka trumpam palikti.

Taigi išvažiuoju į Suomiją. Jau šiandien vakare. Ir taip, ne išskrendu, o išvažiuoju. Apsisunkinu kelionę, bet ir gerokai atpiginu. Kad jau prie Norfos augus tai ir gyvenu praktiškai. Bet apie tai šiek tiek vėliau. Kai galų gale pasieksiu Tampere ir savo bendrabučio kambarį ir galėsiu pasakot, kaip sekėsi keliauti ir kaip įsikūriau.

O dabar dar galima grįžti šiek tiek atgal ir apžvelgti 2014. Iš tiesų labai įdomūs metai buvo. Pažymėt galiu ryškiausius momentus, kad ir sau labiau, nes atsimint verta:

Sausį atsimenu buvo labai šalta. Grįžau namo paatostogaut, svajojau kaip josiu ir buvo -20 ;/ ir kai jau išvažiavo atgal į Vilnių atšilo ir nutirpo viskas. Ir dar sniego beveik nebuvo. Žodžiu man žiema buvo pati prasčiausia ir trumpiausia, kiek atsimenu. Bet visi labai džiaugėsi, nes šaltasis metų periodas neįtikėtinai greitai baigėsi.

Vasarį pirmą kartą buvau pačiuožinėt ant užšalusio ežero su pačiūžom. Šiek tiek nejauku, bet labai gražu :) Dar vasario mėnesį važiavom į Klaipėdą. Tiesą sakant, pirmą kartą normaliai važiavau kažkur su traukiniu. Buvo smagu. Ir aišku pirmą kartą buvau prie jūros žiemą.

Kovą išsinagrinėjom dar labiau prie namų esančius miškiukus. Rinkomės žibutes ir pasitikom pavasarį. Ramiai ir idiliškai gyvenom, kiek pamenu.

Balandį ryžomės su Viktorija labai netikėtai avantiūrai ir iškeliavom savaitėlei į Belgiją, tarptautinės patirties pasisemti. Labai netikėti, bet labai smagūs nuotykiai, neįkainojama patirtis ir, aišku, treniruotė prieš Erasmus. Ai ir iš vis, geriausi nuotykiai netikėtai nutinka :D

Gegužė buvo, kaip visada, apkrauta univero darbais, bet džiugino neįtikėtinai malonūs orai, o ir nusipirkau naują objektyvą, fotkinau buto mergaites. Viena mergaitė užmorčiavo labai labai. Tada birželį jau sekė sterilizacijos darbai :D

Birželį buvo Kilkim Žaibu. Pirmą kart su Agne išbandėm, labai patiko, tikrai įtrauktas dalykas į 2015 metų darbų sąrašą! Ir daug ten visokių kitokių gėrių buvo, bet šitas, žinoma ryškiausias :]

Liepa ir Velnio akmuo. Ką galiu pasakyti - tūsas tikrai ne eilinis. Geriausias iš visų, karščiausias, linksmiausias ir visoks koks -iausias. Bet tikrai ir šiemet keliausiu. :)

Rugpjūtį jojau, vasarojau ilsėjausi ir dar kart į Klaipėdą keliavau. O mėnesio pabaigoje prasidėjo jau draugų išlydėtuvės užsienin.

Rugsėjis, Spalis ir Lapkritis bėgo kaip viena diena. Na gal ne kaip diena, bet tikrai kaip vienas mėnuo. Keistas buvo be galo, bet ir įdomus. Su Edox kino fiesta, naujais sugyventiniais, Rūtos ir Enrikos išlydėjimu, daug skanaus maisto, perstatytu kambariu, įdomiais ir nelabai universiteto dalykais ir panašiom smulkmenom ir nelabai. Žodžiu tikrai smagu buvo, ačiū kurie buvot kartu :]

Na, o gruodis turėjo be galo daug džiaugsmų ir vargų,fiziškai ir protiškai tikrai nuvargino, bet nekeisčiau jo į nieką, nes tik dar kartą supratau, kaip labai myliu savus žmones!

Taigi tai, mylimieji, tie kurie esat, buvot ir būsit šalia, nesvarbu kiek laiko, kur ir kaip dažnai, kuriuos mylėsiu taip pat kiekvieną minutę nors ir nematysiu, kuriais tikiu ir pasitikiu, kuriais džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Ir kurie ištvėrėt iki įrašo galo. Tokie tie mano metai buvo su jumis, nuostabūs ir nepakartojami. Ir nors paminėjau tik didžiausius dalykus, bet iš tikrųjų buvo tiek daug, ir tik jūsų dėka :] Ačiū, kad esat, greitai pasimatysim!!!