Net nepastebėjau, bet aš jau čia dvi su puse savaitės. Daug dalykų jau visiškai įprasti tapo: tas pats vaizdas pro langą, tas pats kalėdinis puodelis, tas pats autobusas vežantis į univerą arba miestą, ta pati butokė. Žodžiu, jau nebe taip viskas baisu ir keista. Dabar naujas jausmas atsirado - kad nuobodoka kartais.
Long story short atrodo taip: nesu tikra ar jau pagaliau nebeturiu temperatūros (reiškia kažkur bastytis laukais nerekomenduoju sau, ypač kai vėl atšalo neblogai) + paskaitos man 2-3 kart per savaitę + kadangi gyvenu netipiniame bendrabutyje ir toliau nuo daugumos savo kolegų, atsitiktinai mūsų keliai nesusikerta = rezultatas toks, kad turiu labai daug laisvo laiko. LABAI. O kadangi tokie laisvalaikio leidimo būdai, kaip kad eiti išgerti kavos ar pavalgyti mieste tiesiog
for fun yra labai ne mano kišenei, daug laiko namie prabūnu. Tai va jau trečia knygą tuoj skaityt įpusėsiu, kol čia būnu. Tik gerai, kad baisiai įdomios, o dar ir anglų kalba skaitau, tai vis nauda.
 |
| Taip dabar atrodo mano ir geriausio draugo nuotrauka. Leidžiam dienas kartu daugiausia :} |
Bet nėra viskas blogai, kaip pirmoj pastraipoj galėtų pasirodyti. Patinka man čia. Patinka gamta ir žiema, visų pirma. Patinka suomių kalbą kurios vis dar visiškai nesuprantu. Patinka ramybė ir saugumo jausmas tvyrantis visur aplink, net jei ir vėlai vakare viena išeinu pasivaikščioti. Patinka universitetas ir paskaitos, kad ir kiek jų mažai. Patinka dėstytojai. Patinka valgyklos maistas. Patinka kad vis sumastau į kokią parduotuvę užeiti ir ten prasisukioti pusvalandį net ir neperkant (arba perkant, nes gi
secon-hand'ų maniakė esu). Patinka grįžus namo prisidaryt daug arbatos, nes puodeliai man per maži. Patinka su kitais erasmus'ais atrast kokių nors kultūrinių skirtumų. Galų gale patinka su žmonėm tylėti, nes dažnai galvoje tuščia tuščia. Bet gal ir nereikia nieko sakyti.. :)
 |
| Čia pas mane už lango kartais ateina kiškiukas pasiganyti po lesyklėle ar tarp krūmų. Drąsuolis visiškas. Ir šiandien mačiau jį ramiai sau tupint. |
Praeitas savaitgalis va buvo linksmas. Nors ir jaučiuosi soti klubų pusei gyvenimo į priekį, bet neskaitant baisios muzikos ir "prilimpančių" pakalbėti/pašokti/bet kokia panašia veikla užsiimti užsieniečių, buvo smagu. Prisišnekėjau su daug įvairių žmonių. Iš vis tiek prišnekėjau, kad paskui kitą dieną beveik pratylėjau. Ai ir dar buvo labai smagus dalykas šeštadieny Cyti Tour - tokios kaip ir orientacinės varžybos po Tamperę, su visokiomis užduotimis ir linksmybėmis. Patiko tikrai tikrai. Nors ir nuvargino be galo (ir jaučiu prisidėjo prie nuostabaus kosulio kurio vis negaliu atsikratyti).
Tiek kol kas trumpų žinių iš manęs. kadangi tikrai nesu apsikrovus darbai kol kas - tai jei tik yra noro - rašykit, skambinkit, mojuokit nežinau tiesiog nebijokit sutrukdyt, nes tik pradžiuginsit :] Apkabinu labai labai.
 |
| Tokia va ta mano nuostabi suomiška žiema :} |
P.S. tai ko labiausiai pasiilgau čia būdama - fizinis kontaktas su kitais žmonėm. Ir nereikia čia kažkaip klaidingai interpretuot. Tiesiog visi, kurie mane gerai pažįstat, o dar labiau tie, su kuriais kartu gyvenom žino, kaip aš mėgstu liesti visus. Apkabinti, prisiglausti, užkutenti, pradėt daryt masažą, užbaksnoti, atsiremti ir dar kart apkabint. Atsisveikinant. Tai jo, dabar būnu apsikabinus pagalvę. Arba antklodę. Arba abi. Žodžiu kai grįšiu, nenustebkit, kad laikysiu apkabinus ilgai ilgai ir nepaleisiu. Nes norėsiu kompensacijos už prarastą laiką :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą