Nieko naujo

Kaip jau galima suprasti iš pavadinimo - kaip ir nieko naujo pas mane. Na gerai, gal šiek tiek:

Praeitą savaitę buvau žiūrėt šiaurės pašvaistės. Ir pasisekt tu taip kad tai buvo didžiausia ir ryškiausia per pastaruosius keletą metų. Buvo be proto įspūdinga. Nes visad įsivaizdavau, kad tai tiesiog žalsvos šviesos horizonto aukštyje. Bet ne šį kart bangos buvo tokios stiprios, jog užėmė 2/3 dangaus skliauto. Ir žalia ir violetinė spalvos plika akimi matėsi, ne tik nuotraukose. Žodžiu nuostabu, nors vienas tikrai šiaurietiškas dalykas patirtas!

http://www.youtube.com/watch?v=Opp3HJWs208&feature=youtu.be
Va panašiai taip viską matėm, čia tik šiek tiek ryškiau. Ir vieta ta pati beveik kur aš buvau. Tai įsivaizduokit...

Stengiuosi susireguliuoti normalų dienos ritmą, iki 12 jau dažniausiai guliu lovoj, tai visai sėkmingai pati atsibundu 9, o ir kai į paskaitas reikia keltis daug maž gyva būnu. Tai smagu visai. Diena ilgesnė ir gražesnė ;)

Na ir dar to priežastis tokia, kad kažkaip visai dirbasi paskutiniu metu. Ne visai tai kas reikia, bet dirbasi. Tai per paskutines dvi savaites daug laiko universitete praleidau, ten net šeštadienį buvau. Dirbu prie vieno savo projektėlio, kurį parodysiu, kai baigsiu. Ir dar šį bei tą. Nes įsimylėjau piešimą su planšete, rimtai svarstau, kad reiks pirkt kai grįšiu. Na o dabar - praktika praktika praktika, taip sakant. Nes paskui jau su pelyte nieko nesinori daryt grįžus.. :D

Tiesioginis vaizdas iš šeštadienio. Dar aišku ekrao dydis paperka... :D

Tai va, tokios tos naujienos nenaujos iš manęs. Gyvenu gerai. Su teatru jau rimčiau repetuot pradedam. Pavasaris ir šiluma ateina lėtai, bet svarbu ateina. Į Laplandją greičiausiai nebenukeliausiu. Bet planuoju vienai dienai Taliną aplankyt kitą savaitgalį. Klausau Eminem'o daug. Bet turbūt tai susiję su tuo ką dabar darau vis. Įkvėpimas taip sakant. Bet ir šiaip jis kietas. Ir šiaip gyvenimą paįvairint reikia ;) Iki pasimatymo, kuris jau gana greitai bus!

Pavasaris, Helsinkis ir laikas, kuris bėga

Nuotrauka iš žaibų, 
labai tautiška ir vieninga!

Intro

Taigi, apsileidau šiek tiek su savo istorijos pasakojimu, bet pažadu - daugiau taip nebus. O dabar situacijai pataisyti papasakosiu daug ir visko, kas pas mane seno ar naujo. Ir šiaip, kaip aš čia tas savo jaunystės nuostabias dienas leidžiu. 

Šio įrašo originalas pradėtas rašyti lygiai prieš savaitę, kovo 11-ąją. Deja, tada parašiau dvi pastraipas, kažkas išblaškė ir nusitęsė viskas dar savaitei. Bet originalas turėjo prasidėti taip: "Graži diena šiandien. Lietuvai labiausiai. Bet dar ir dėl to jog šilta, šviečia saulutė, atsiskaičiau pirmuosius darbus ir ryt esu visiškai laisva. Ech, gera ir smagu. Bet šį kart ne visai apie tai." Dėl to ir ši nuostabi nuotrauka/atsiminimas puikuojasi pačiame viršuje. 

Kai Viktorija paprašė palinkėti ko nors Lietuvai nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio proga, prisipažinsiu, teko susimąstyti. Kas man yra laisvė, dėl ko aš taip be galo myliu tėvynę ir ką aš vertinu. Ir lygiai kaip ir vasario 16-ąją supratau, kad būnant užsienyje geriausias palinkėjimas ir padėka yra už galimybę keliauti. Galimybę laisvai pamatyti, patirti ir pajausti, kaip gyvena kiti žmonės, kuo mūsų kasdienybės skiriasi, semtis visiškai kitokios patirties. Ilgėtis namų. Bet tik truputi, nes visą laiką žinai, kad turi kur sugrįžti. Ten kur tavo žemė, tavo kiemas, tavo tėvai ir draugai, tavo kasdienybė, tavo nuostabūs saulėtekiai ir saulėlydžiai, tavo laimė, šiluma ir gyvenimas. Nes ne tiek jau daug metų atgal, apie tokias galimybes galima buvo tik svajoti. Apie nuomonės, pasirinkimo ir gyvenimo būdo laisvę. Nes dabar keliai atviri. Dabar mūsų laikas. Ir aš be galo tuo didžiuojuosi. Nes ir dabar ne visi gali tai sau leisti. O mes galim. Išeiti, bet svarbiausia - grįžti!

Gabalėlis mūsų teatro grupės - nuostabių žmonių, kurių labiausiai pasiilgsiu. Be galo džiaugiuosi sprendimu čia ateiti. Nes išeiti nebesinorėjo :}

Helsinkis

Pirmąjį pavasario savaitgalį, o tiksliau penktadienį ir šeštadienį praleidau Helsinkyje. Pagrindinis tikslas - Black Label Society koncertas, o dar tiksliau - išgirsti ir pamatyti Zakk Wylde. Kad suprast, koks jis svarbus mano gyvenime, galiu pasakyti, jog jis man pats mylimiausias muzikantas, nerealus gitaristas, žiauriai kietas vyrukas ir dar šiaip super sexy. Bet jo, esmė tą, kad jis yra vienas iš dviejų žmonių, kuriuos svajojau išgirsti gyvai. Kitas - Ozzis, su kuriuo jie kartu grojo apie 20 metų. Žodžiu, čia buvo visiškas svajonės išsipildymas.

Be galo nuostabus miestas, prie jūros, paskendęs rūkuose, išvaikščiotas jau pirmyn ir atgal, bet norisi dar. Ir tik tvarkydama nuotraukas pastebėjau Lietuvos vėliavėlę ant vieno iš pastatų. Žavu, ne kitaip :]

Koncertas patiko be galo. Bet kitaip ir negalėjo būti. Išėjau drebančiom rankom ir kojom ir išsišiepus iki ausų. Nes niekaip negalėjau patikėti, kad buvau taip arti ir mačiau viską gyvai. Tikrai vienas gražiausių atsiminimų ilgam.

Be viso to prisivaikščiojau po miestą. Dar kart supratau, kaip gera kažkur bastytis vienai. Kai tereikia rūpintis savimi - nori pamiegot ir pailsėt prieš koncertą - puiku, nori pareiti vidury nakties į hostelį pėsčiomis - kodėl gi ne, nori pasėdėti po 5 valandų vaikščiojimo - kiek tik tai širdis geidžia. Žodžiu, prisivaikščiojau be proto, per dvi dienas nuėjau gal 25 km, bet greičiausiai ir daugiau, prisižiūrėjau ir skirtingų architektūros stilių ir kelias įdomias bažnyčias aplankiau, ir nacionaliniam muziejuj pasikultūrinau ir city tour sudalyvavau. Pamačiau tiek kiek įmanoma per porą pusdienių. Tai kai jau keliavau namo net pykino iš nuovargio, o autobuse užmigau dar iš Helsinkio neišvažiavus. Bet kelionę užskaitau šimtu procentų.

Laikas

Sunku darosi skaičiuoti, kaip tas laikas lekia neatsigręždamas. Ir toks keistas jausmas, kad aš čia jau taip taip seniai ir tuo pačiu tiek atrodo nebe daug liko. O gi jau ir vidurys mano nuotykio. Keista. Tai, kad prabėgo mėnuo, supranti, kai reikia autobuso ir telefono korteles papildyti. Tai, kad šiek tiek daugiau, parodo plaukų šaknys. Bet kai baigiasi šampūnas, kurį atsiveži iš namų, kojinėje randi skylę, kurį laiką nebesivelki žieminio palto ir kasdien išsitrauki akinius nuo saulės, lauke pastebi pirmuosius pabudusius augalėlius ir baigiasi kai kurios paskaitos, nes prasideda naujos - paaiškėja, jog prabėgo gerokai daugiau, nei galėtų pasirodyti. Bet džiugu, kad dar tiek pat liko. O kai oras ir nuotaika puikūs - kiekviena diena dar gražesnė :)

Linkėjimai iš pagaliau saulėtos Tamperės!
 Myliu ir pasiilgau :}

Pavasaris

  

Laukiu žalumos už lango

Labas labas labas. :] Na ką gi, kovas prasidėjo - pavasaris atėjo. Na bent jau kalendorinis, nes pas mus vis dar pilna sniego. Bet dažniausia temperatūra apie +2, tai nebešalta ir viskas palengva tirpsta. Ir šiaip jaučiasi, kad pavasaris alsuoja žiemai į nugarą jau kelias savaites ir nesiruošia niekur trauktis. Tai džiugu visai. Na ir bent jau šaligatviai visi nebe apledėję.

Praeitą savaitę man buvo atostogos, tai nieko labai reikšmingo neveikiau. Nemažai vaikščiojau, dariausi darbukus universitetui, žiūrėjau serialą ir tinginiavau. Nes pagal ankstesnį planą būtent šią savaitę turėjau važiuoti į Laplandiją. Tada paaiškėjo kad nebevažiuoju. Tada atsirado galimybė važiuoti. IR galiausiai paskutinėmis dienomis planai vėl pasikeitė ir likau sėdėti namie. Na bet vilties neprarandu, laiko dar turiu ir tikiuosi Kalėdų senelį ir jo elniukus aplankyti per šį mėnesį. Nes ne visada viskas gaunasi taip kaip planuoji. Ypač kai ką nors atidėlioji. Nes traukinys tualete sėdinčių tikrai nelaukia.

Kiekvieną dieną prasilenkiam su
 šiais žaliais stogeliais

Messukylän kirkko

Na bet šią savaitę vėl prasideda paskaitos, nuo kitos savaitėj jų dar padaugėti turėtų, artėja pirmi atsiskaitymai. Ir labai keistai skamba, bet laukiu ir džiaugiuosi. Nes nesijaučiu dar nieko labai rimto čia nuveikus iki šiol. Tai bus toks kaip ir patvirtinimas, kad visgi mokytis atvažiavau čia, ne tik kiškiukus ir voverytes stebėt ir ratais aplink Tamperę vaikščiot.

Pradinis mano planas praeitą savaitę buvo lankyti ir įamžinti įvairias bažnyčias, bet kadangi visą laiką buvo apniukę, tai nusprendžiau šį planą atidėti. Kaip ir idėją nuvažiuot į kokį netolimą miestą pasibastyti. Tai aplankiau porą ežerų, prie kurių dar neteko būti. Šitas gana netoli nuo manęs. Kaukajarvi. Bet šiaip šimtai čia jų apylinkėse :]

Na ir aišku didžiausias šios savaitės įvykis, dar tik būsimas - penktadienį ryte važiuoju į Helsinkį! Pusdienį kažkur pasibastau aplinkui, ir vakare einu į Black Label Society koncertą. Jau dabar netveriu kailyje. Mažytės svajonės išsipildymas, kuria iš tiesų jau nebetikėjau, Bet dabar turu visus bilietus, liko tik sulaukt, sėst ir važiuot. Na ir pagal planą lieku nakčiai Helsinkyje, paskui pusdienį vėl pasibastau po miestą ir vakarop keliauju atgal namučio. Jau susidarinėju planus ką ir kur noriu pamatyti :]

Labai žavus dalykas Tamperės apylinkėse - čia pilną modernių daugiabučių gyvenviečių vidury miškų. Ir ne šiaip miškiukų, bet tokių šimtamečių, su didžiulėmis eglėmis, kur vienas neapkabintum kai kurių. Ir prie kelio aišku visur normalios stotelės, o iš kart už jos miškas. Toks kur mes grybaut važiuotume. Kiek kartų mačiau vis negaliu atsižavėti! Ir sniego čia dar daugiau, kadangi miškas. Stotelė su kepure, žodžiu :]

Tai va taip ir gyvenu. Buvo, kad vieną savaitgalį tiek prisišokau per dvi dienas, kad paskui reikėjo laiko kojoms atsigauti. Bet šiaip dažniausiai ramybė vyrauja pas mane. Kaip visada :] Tai kad nors kiek naudingai švaistyčiau laiką, kai nedarau, to ką reiktų, tai kažkaip neblogai paišosi šiom dienom. Tai leidžiu sau :]