Vakar skridau nuo arklio. Taip kaip dar gyvenime nebuvau skridus. Mano draugeliui po kliūties užklimpo kojos, susipynė ir tėškėsi snukiu į žemę, o aš nėriau į priekį tikrąja to žodžio prasme ir nusileidau tiesiai ant šonkaulių arba kitaip sakant ant plaučių. Pagulėjau puse minutės negalėdama įkvėpt, kitą pusę mane bandė pastatyt jau po truputi kvėpuojančią. Taigi nevisai linksma buvo. Aišku svarbu žirgeliui viskas gerai baigėsi, o aš jau kaip nors susilopysiu. Tai va vakar jaučiausi dar puse bėdos - šiandien kaip po gerų muštynių... Ironiška, kad vakar žiūrėjau Rocky V, kaip pritalžė Stallone ir svarsčiau, kaip turėtų skaudėt realybėje atsigaut po tokių muštynių... Smagu!
Mano galvoje dedasi kažkokios nesąmonės. Mano smegenys irgi mane išdūrinėja. Neduoda susikaupt visiškai, nes minčių turiu gerokai daugiau, nei derėtų. O blogiausia, kad aš tomis mintimis, net negaliu pasidalinti, nes, bent jau kol kas, aš jų nepripažįstu. Kažkokia nostalgiška nuotaika. Peržiūrėjau labai daug nuotraukų, kaip viskas per 3-4 paskutinius metus pasikeitė: aplinka, žmonės, norai ir svarbiausia aš pati. Buvau geresnis žmogus. O dabar truputi "šiknė". Ir šita šiknė dar sugeba dėti viltis, kur visai nederėtų. Nebežinau, ko norėt, ko tikėtis, ką planuot, ką daryt... Rimtai, ką daryt?? Pas mane toks confusion, kad geriau net negalvot. Jaučiu reikia kokį susirast filmą, kad iki ašarų pramuštų, gal smegeninė praplaus. Bet, kad aš nuo filmų neverkiu. Nieko surasiu ką nors... arba reiks vėl Titaniką žiūrėt, kažkada per jį verkdavau. Žodžiu, situacija ne per linksmiausia, reikia pravalyt mintis, iš naujo viską permąstyt, bet nėra nei laiko, nei noro... Smagu!
Patiko man viena frazė perskaityta internete: "Aš stipresnė už tą, kuris eina atgal. Ištveriu viską ir praleidus nelaimingą traukinį einu į priekį. Viskas bus gerai. Galbūt ne šiandien, bet bus." Turbūt taip ir padarysiu, ištversiu skausmingą šiandieną, dėl gražaus rytojaus.. Ir dėl to man smagu! :]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą