Paskutinioji

    "Su kuo sutiksi tu naujus metus, su kuo į žvaigždes palydėsi senus..."
     Kaip ir kiekvienais metais, greičiau ar lėčiau ateina jų pabaiga. Ir kaip ir kiekvienais metais prasideda didysis galvos sukimas, ką per juos veikti, kaip atšvęsti, kaip paminėti. Iš vienos pusės pagalvojus, kam to reikia? Šventė ir tiek. Ne iš tų, kaip pavyzdžiui Kalėdos, kai norisi ramiai pabūt su šeima, bet ir ne koks gimtadienis, kai rūpi griausmingai paminėti prabėgusius metus. Tai dėl ko taip norisi, kad naujųjų šventė būtų tobula ir nepamirštama? Greičiausiai dėl to, kad visiems puikiai žinomas nusistovėjęs posakis "Kaip sutiksi naujuosius, tokie bus ir visi likę metai". Bet bent jau iš savo pusės, norėčiau jį paneigti. Iš tikrųjų, man atrodo, kad nė karto ir nesu šventus naujų taip, kad viskas būtų buvę nepakartojama ir idealu. Bet dėl to tikrai nereiškia, kad visi metai būdavo prasti.
     Iš vaikystės ryškiausi naujųjų atsiminimai žinoma labai linksmi ir mieli. Visada tradiciškai varydavom pas tėvų draugus, į pirtį ar šiaip į svečius, dažniausiai rinkdavomės su kaukėmis ir visokiais vaidmenimis, o fejerverkų lipdavom žiūrėt ant šalia esančio kalno, kur šokinėdavom per laužą, šokdavom, dainuodavom, ir paskui žinoma voliodavomės nuo kalno (svarbiausia naujųjų tradicija). Ech, kaip tada būdavo linksma...
     Gal tik vieni naujieji ypač įstrigę, kai ėjom švęst pas "Edmą", bėgom, slydom ir griuvom nuo kalno, draugė bičiuliavosi su beisbolo lazda, o aš atsibudau plaukais sulipusiais nuo šampano. Gal ir nebuvo viskas tobula, bet tikrai buvo daugybė linksmų akimirkų, kurias verta prisiminti ir paminėti dar ir dar kartą.
     Pernai metų ryškiausi atsiminimai tai daug skanaus maisto, fejerverkai ant Kalitos kalno, mistiniai šokiai su visokiais sudėtingais žingsneliais ir aišku baisiai skaudžiai nubrozdinta ranka. Blogai tikrai nebuvo, bet per daug visokių keistų jausmų buvo persipynę, kad užskaityčiau kaip vieną linksmiausių švenčių.
    Dar kartais, po naujų sužinai, kad šventei visai kitur, nei iš tikro buvai. Ir tai tau pasako mama :D o paskui tik, kai jau viską išsiduodi, tai ir pati prisimeni, kad trumpam buvai ir tuos draugus aplankius. Bet kažkur bastytis be tikslo - neapsimoka. Ypač jei lauke normalus šaltukas spaudžia...
    Šių naujųjų planavimas - iš viso katastrofiškas.. Prasidėjo viskas taip, kad pagal planą jau turėjo būti tobula. BET.. Iš pradžių pradėjo byrėti svečių sąrašas. Sakom, nesvarbu, ne problema čia. Paskui dingo vieta. Na nieko, kaip nors išspręsim. Tada dingo ir atsarginė vieta... Didieji planai "Imt Vilnių" irgi turi daugiau spragų nei pliusų... Ir tada netikėtai atsiranda ir vieta, ir nauji žmonės... Likus vienai dienai...:D
     Ir būtent tada supranti, kad tobulų akimirkų planuot negalima, nes gausis visai kitaip ir visas nuostabumas dings. Jos turi būti netikėtos, tuo jos ir tokios geros. O kadangi naujieji yra tokia šventė kurią planuoji, ji geriausiu atveju gali būti puiki. (Na aišku gali prisidėti kelios netikėtos smulkmenos ir pakelti lygį iki nereali, bet to jau nesuplanuosi).
    Svarbiausia, mano manymu, per naujuosius yra žmonės su kuriais tu būni, kuriems tu skambini, apie kurios galvoji, nes su jais ir susiję ateinantys metai. Nei vieta, nei alkoholis, nei muzika to nepakeičia. Svarbiausios naujųjų detalės yra mūsų viduje, o ši šventė ir skirta jomis pasidalinti!
    Tad mylimiausi, brangiausi ir kitokie -iausi žmogeliai: tegu kita savaitė būna geresnė, nei besibaigianti, kitas mėnuo geresnis už praeinantį, o kiti metai - geresni už šiuos. O kas telpa į žodį geresni, spręsti jau jums! Linksmo šventimo :}