Apie pusiausvyrą

Neplanuotai greitai grįžau, bet norėjau pasidalinti šiandienos vieno pokalbio ištrauka ir pastebėjimu. Negaliu atkurti tiksliai, nes bandau verst ir atpasakot iš atminties, bet svarbiausia esmė pokalbio.

Žodžiu kelionė namo iš universiteto. Autobusas. Sėdžiu kartu su vienu erasmusu, saulutė šviečia, kalba kažkaip rišasi. Žodžiu ne taip jau ir nejauku, kaip dažniausiai būna, kai 20 minučių spoksai pro langą tylėdamas. Pokalbis kažkaip pasisuko apie "Miami" klubą (ten kiekvieną savaitę vykstą tūseliai, būna krūvos tarptautinių studentų, pigus alus, lievoka muzika ir šiaip tokia vieta, kur savo malonumui neičiau - pabandžiau ir užteko taip sakant). Ir kažkaip vieną iš dalykų dėl ko man ta vieta nepatinka išskyriau, kad mane užknisa, jog ten pilna bernų, nuotykių ieškančių ir truputi  priekabiaujančių (tik jau kur pabūk viena 30 sekundžių ir jau turi pašnekovą.. :D). Tokių kur iš akių scenarijus matosi, kartais nieko jiems ir sakyt nereikia - prasideda viskas komplimentais, apie šokimą, išvaizdą ar dar ką nors ir greitai pereina "aš noriu tave pabučiuoti". Gali siūlytis gėrimą nupirkt, kavos susitikt ar dar kokius gražius gestus, bet akivaizdžiai matosi, kad jei pasirašytum, tai tikslas tave namo parsivest. Jei ne šį vakar, tai bent kitą kartą. O man tada tik vienintelis noras gražiai į nosį iš kumščio užvažiuot :D bet kadangi nesu labai agresyvi, tai užtenka pasišalint. (Labai jau first world problems, bet whatever).
Tai sako man, kad gerai aš jausčiausi turbūt tik kokiam bare ar klube, kur beveik tik suomiai lankosi. Nes tie per daug drovus bendrauti. Sakau, tai žinoma, tuo man ir patinka suomiai, į lietuvius panašūs, drovūs pakankamai. Nors ir tie kažkaip kalbina, bet kitaip, draugiškiau, jei taip galima pavadinti.

Tai sako man, jo, bet suomės tai visiškai priešingos. Kaip tik pačios bernus kabina. Tada dar patikino, kad iš patirties kalba. Ir pagalvojau, pati, kad teko tokių vaizdelių pastebėti, kad ir kaip mažai klubuose būnu.
Tada sekė komentaras, o kas joms belieka, jei vyrai drovus, tenka pačiom imtis iniciatyvos. Nes kitaip suomių tautos jau gal būtų nebelikę.. :D
Ir tada nusprendėm, kad va, visur yra pusiausvyra, net ir pačiose netikėčiausiose vietose.

Tai išvados mano tokios:

• šaunios tos moterys suomės, pačios vyrus susiranda, susimedžioja ir turi.Va kur lygybė tikra (tarp kitko suomių kalboj nėra žodžio jis ar ji, yra vienas bendras hän)
• Suomijoj vieni pliusai būt erasmusu, nepriklausomai nuo lyties, jei trūksta dėmesio ar šiaip "žmogiško kontakto", arba tave erasmusai dėmesiu apipila arba, jei esi vaikinas - vietinės merginos. 
• akivaizdu, kad vyro suomio nesusirasiu, nes tikrai neisiu, nekalbinsiu ir ant kaklo nesikarsiu

Taigi, toks trumpas trečiadienio pastebėjimas. Kažkaip labai jaučiasi pavasaris artėjantis, vis dažniau giedra. Ryte žymiai šviesiau, gali matyti tekančią saulę važiuojant į paskaitas. Ir vakarais jau nebe taip greit temsta. Džiugu netgi. Ne dėl to kad žiema būtų pabodus, bet labai norisi visa nuostabia gamta pasigrožėti, kai viskas žalia ir gyva.

Jei viskas vyks pagal planą - kita savaitę keliauju į Laplandiją. Laukiu laukiu laukiu! Svajonė mažytė. Ir dar turiu vieną planą kovo pradžiai, tikiuosi viskas eisis kaip planuoju. Tuomet dar vieną mažytę svajonę įgyvendinsiu :] Žodžiu laukit mano nuotykių toliau, pažadu apipilti nuotraukomis ir įspūdžiais - pagaliau internetą turiu. Voohoo!

Ne visai į temą - nuostabus atradimas. Nuostabi iliustratorė Magdalena Korzeniewska. Dalinausi nuoroda, bet jei kartais nežiūrėjot, tai va: http://www.boredpanda.com/tales-in-gel-pens/ O šis būtent paveikslėlis puošia mano ekraną. Ir kasdien žiūrėdama vis dar negaliu atsigrožėti. Ir dar nemažai jos kūrybos įkvėpta The song of Ice and Fire". Žodžiu, nuostabu!