Naujas mėnuo ir (ne)kokia savaitėlė

Brrr.. Ši savaitė buvo viena iš nemaloniausių išvykus. Nors realiai tai nebuvo ji bloga, dabar atrodo jau visai normali, bet... Pradėkime nuo to, kad tik dvi paskutines naktis pradėjau užmigti naktimis ir tik šiandien pavyko normaliai atsikelti ryte. Nes iki tol, apie savaitę, prasivartydavau lovoje arba kažką praveikdavau iki 4:00-5:00 ryto, ir paskui negalėdavau atsibusti iki 14:00 valandos ir tada vėl iš naujo. Žodžiu užburtas ratas, kurį lydėjo baisus nuovargis, ir visų raumenų skausmas (keista, nes atrodydavo, kad nieko neveikiu, bet net rankos per daug pavargę rašyti :D). Vieną naktį iš viso buvo viršūnė, kai visa pavargus užmigau apie 21:00, tikėdamasi, kad pagaliau pailsėsiu ir susitvarkysiu miego ritmą. Mhm.. Atsibudau prieš vidurnaktį visiškai žvali ir gyvybinga... ir negalėjau užmigti iki 7:00 ryto. Tai jo, kol esu čia jau keturias knygas perskaičiau. Bet dabar nusprendžiau, gal čia pilnatis kalta buvo, nors niekada manęs taip smarkiai neveikdavo, bet panašu, kad paveikė, nes tik dabar pradedu funkcionuoti, kaip pilnavertis žmogus. Ir bandydama atsikratyti energijos pertekliaus pradėjau bėgioti. Na kol kas dar tik tris vakarus bėgau, bet prisiminiau iš naujo, kaip gera, tai manau neapleisiu. Na nebent smarkiai atšaltų. Nes pastebėjau, kad -4 laipsniai, jokios neigiamos įtakos nepadarė, reikia tik apsirengti kaip svogūnėliui, nes neturiu termo drabužių. Ir dar pasimokiau, kad reikia būtinai servetėlių pasiimti, nes, likus ketvirtadaliui kelio, šiluma nosyje kranelį atsuka :D

Juokinga, iš tiesų, kai grįžti ir visa kepurė būna apšerkšnijus/aprasojus. Ir šiaip keista daug prisirengt einant sportuot. bet ką gi padarysi - žiema :D

Antras baisiai erzinantis dalykas - internetas. Šią savaitę pasikeitė tiekėjai - turim naujus modemus ir internetas turėtų būti gal 15 kartų greitesnis... tik kad jo nėra. Na taip teoriškai jis yra, modemas puikiai veikia, rodo dar puikesnį ryšį ir.. ir tuo viskas baigiasi, nes reikalauja kažkokios registracijos, kuri, verta paminėti, tik suomiška. Na nieko, išsiverčiau ten daugumą dalykų - neveikia normaliai, vidury išmeta klaidą ir sako "laikinai ši paslauga neveikia". Bandžiau susikaupus skambint nurodytu numeriu, kur irgi galima užsiregistruoti - atsakiklis ir irgi suomiškai - jei kažko norit spauskit 1 ir t.t Tai vat visą laiką nuo antradienio ryto naudojuosi mobiliuoju internetu (kaip ačiū, kad toks yra), kurio greitis apgailėtinas, bet tai geriau negu nieko, tikrai. Bet sužinojau, kad yra dar kažkoks klientų aptarnavimo numeris, kur turėtų būti galima angliškai šnekėti. O ir butokė iškeliavo pasiaiškinti kas ir kaip su mūsų būstą aprūpinančia kompanija. Žodžiu tikiuosi greitu metu viskas bus gerai. Nes kitiem gyventojams, kurių klausėm, tai užteko pasijungti modemą ir viskas tiesiog iš kart puikiai veikė... :D

Ne į temą: ką tik pro langą mačiau, kaip vaikinas bandė užlipti į kalniuką ir tiesiog atbulas nučiuožė atgal besijuokdamas - reiškia slidoka lauke :D

Ai ir dar pas mane po langu kartais ateina jau ne vienas, bet du kiškiukai. Tik dar nespėjau abiejų įamžinti - pabėgo. Ir šiaip man čia toks kaip ritualas jau, prieš einant miegoti pažiūrėti ar jie yra ir ką veikia.

Nors ir neturiu stovo, bet galima gerai paimprovizuoti su šiukšliadėžėmis, turėklais ir kitais stabiliais dalykais ir labai džiaugtis rezultatais. Nes vakarais čia tikrai stebuklingai gražu!

Trečias nemalonumas šią savaitę - ketvirtadienį pusę dienos galvojau, kad pamečiau raktus. Tai būtų beveik atsisveikinimas su kelione į Laplandiją (važiuosiu jėėė!! :D) nes būtų kainavę gal 200 eurų, už tai kad pamečiau, už naują raktą ir dar plius ten tokia magnetinė kortelė kartu prikabinta, kad po universitetą vaikščiot galėčiau. Žodžiu stresiuko buvo, bet pasirodo, kad dėl savo skubėjimo, neišsimiegojimo ir bandymo dar kažką padaryt paskubom su internetu palikau raktą tiesiog kambario duryse (visą laiką jį čia laikau, kad netyčia kambario durų neužtrenkčiau). Žodžiu laimingai praslydau, bet dabar jau visiška paranoja ar ko nors nepamečiau ir nepalikau, kur nors, netyčia.

Yra čia toks vienas tiltukas spynutėm apkabinėtas. Pasijaučiau, kaip visiška turistė, bet galiausiai nesusilaikiau. Nes čia jau toks miestas kad nori nenori, labai greita įsimyli ir kaip namie jautiesi.

Reiktų kažkaip išmokt nebepirkt naujų rūbų (žinau žinau, kad aš secondhand'ų maniakė), reiktų dar daugiau vaikščiot, reiktų daugiau bendraut  (kai kuriais atvejai tikrai ne, džiugiai nuo to susilaikau :D), daugiau mokytis savarankiškai, nes paskui užgrius viskas vienu metu, reiktų mažiau valgyt sausainių (jie tokie skanūs.. :D), daugiau piešt ir fotografuot, pagaliau pradėt mokytis suomių kalbos, žiūrėt daugiau filmų, o ne serialų ir aišku labiau vertint kiekvieną dieną čia. Nes laikas bėga siaubingai greit. Bet negali gi taip lengvai prisiverst viską iš karto daryt. Aš geriau po žingsnelį toliau eisiu savo keliu. Kaip katinas, kuris mėgo vaikščioti vienas, geriau eisiu be kompanijos, bet eisiu, ten kur noriu aš :]

Kaip visada - linkėjimai, apkabinimai ir pasiilgimai iš nuostabios, snieguotos, jaukios ir jau tokios savos Tamperės :}